vištažarnis

vìštažarnis, -ė smob. (1) Sv, Rk; Ss, Ant daug valgantis žmogus: Ė, vìštažarnis: tik pavalgėm, anas jau ir vėl duoną suka Lel. Tai vìštažarniai: pardien kemša ir da rėkia valgyt Skdt. Aš ne vìštažarnis, kad tiek valgyčia Všn. ^ Ė jau jūs tai kaip vìštažarniai: čia valgo, čia nori Užp. Valgo ir valgo, kai vištažarnis LTR(Km).